- kiūkauti
- kiū́kauti, -auja (-auna), -avo intr. 1. iš džiaugsmo šokinėti (apie širdį): Širdis kiū́kauja (džiaugiasi) J. Širdis nekiūkauja girdint, jog jį giria DP440. 2. garsiai rėkti, šaukti: Kiū́kauja kaip būdamas girio[je] Snt.
Dictionary of the Lithuanian Language.